Ota Ward kultūrinio meno informacinis dokumentas „ART bičių avilys“, t. 2 + bitė!

"Dirbau Y kompanijos agentūroje ir daugelį metų buvau Malaizijoje, keliaudamas į kaimynines šalis, Kiniją ir kt. Palaikiau gamybos gamyklas. Tarp jų yra muzikos instrumentų gamykla, kurioje išmokau derinti ir gaminti muzikos instrumentus. Dabar mano turimos žinios, kurias išmokau “.

Praėjo 3 metai, kai bambukas (bambuko patelė), kuris yra „Shinobue“ medžiaga, yra nuimamas ir džiovinamas.Tuo tarpu du trečdaliai sutrūkinės.Sulenktas bambukas kaitinamas (pataisomas) ugnimi. Pono Tanakos specialybė yra pritaikyti švilpuką, kuris bus baigtas maždaug po trejų su puse metų, atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos kaimynystės festivalio toną ir moksliškai pritaikyti jį pagal orapūtę. „Bet koks„ Kobo “šepetėlis“ yra sena pasaka.

"Visoje Japonijoje yra tiek švilpukų, kiek festivalių. Yra vietinė muzika ir yra garsų. Todėl turiu leisti garsus, reikalingus tai muzikai."

Tai reiškia, kad garsų yra tiek pat, kiek miestų ir kaimų.Ar klausydamiesi vietinės muzikos nusprendžiate toną?

"Patikrinkite imtuvu visas aukštis. Hz ir aukštis yra visiškai skirtingi, priklausomai nuo žemės. Vamzdyje generuojamos garso bangos, tačiau vamzdelis yra iškreiptas, nes tai natūralu. Garso bangos taip pat iškraipytos. Garso bangos išeina . Jei tai skamba kaip malonus tonas ar triukšmas, arba jei jis yra pastarasis, vamzdžio forma dreba. Pataisykite jį atsuktuvu, kad padarytumėte garsą. Eik "

Tai atrodo kaip gamtos duota gyvenimo forma.

"Tai tiesa. Štai kodėl garsų skleidimas yra gana fizinis, o jo plotas ir forma yra susiję. Kietumas. Kai buvau vaikas, nuėjau į Asakusą ir nusipirkau fleitos meistrą, tačiau tuo metu aš Negalima maišytis su vamzdelio vidumi. Kai pūtžiu, nėra jokio garso. Tada mano mokytojas man pasakė, kad treniruotės yra atspirties taškas. Bet tai yra mano švilpuko kūrimo kilmė. Aš mėgdavau gaminti fleitas. , bet galų gale supratau, kad viduje yra problema. Mokymasis gaminti muzikos instrumentus įmonėje buvo labai naudingas dabartiniam mano darbui “.

Norėčiau jūsų paklausti apie „Shinobue“ gamybos procesą.

"Paimto bambuko negalima naudoti tokiu, koks jis yra, todėl turiu jį džiovinti trejus metus. Du trečdaliai sulaužomi, o likęs trečdalis tampa švilpuku, bet jis šiek tiek sulenktas. Kepkite lenkimą su ugnis. Kai ji taps šiek tiek minkšta, ištiesinkite ją skutama mediena. Galite pagaminti vieną medžiagą, tačiau ją pataisius, ji bus įtempta, taigi, jei tuoj pat padarysite skylę, ji sutrūkinės. Taip pat džiovinkite, kol ji tampa pažįstamas maždaug pusmetį. Nuo medžiagos gamybos etapo reikia daug nervų. Jei medžiagą padarysite laisvai, tai taps laisvu švilpuku ".

Ši ypatinga savybė yra „Tsumugu“.Ką reiškia ponas Tanaka sukti tradicijas?

„Ar tai nėra„ sintezė “, kuri išlaiko seną ir įdeda naujų?Senamadiška struktūra bus išlaikyta su senamadiška struktūra.Doremio fleita dabar labai įdomi.Noriu groti šiuolaikinę muziką, taip pat noriu groti džiazą.Iki šiol nebuvo švilpuko, kurį būtų galima groti kartu fortepijono skalėje, tačiau Shinobue pasivijo vienodą vakarietišką temperamentą.Tai vystosi “.

Labai ačiū.„Kazuyasu fleitos studija“ taip pat priima konsultacijas tiems, kurie nori pradėti fleitą, bet nežino, kaip ją pasirinkti.Taip pat patikrinkite pagrindinį puslapį.

Švilpukų studija „Kazuyasu“

• 7-14-2 Centrinė, Ota-ku
• Darbo laikas: 10:00 - 19:00
• TEL ： 080-2045-8150

Pagrindinis puslapis

„Gyvasis nacionalinis lobis“, siejantis tradicinę kultūrą su palikuonimis „Fumiko Yonekawa II“

„Menas“ yra baimė ir svoris -
Todėl visą gyvenimą esu aktyvus, tiesiog atsiduodu scenos menui

Scena vis dar baisi
Griežtai užsiimkite pramogomis tiek sau, tiek kitiems

„Antrosios kartos„ Fumiko Yonekawa “jau daugiau nei 80 metų veikia kaip Jiuta ir Jiuta (* 1) atlikėja. Nors 2008 m. Jis buvo sertifikuotas kaip gyvasis Koto nacionalinis lobis (svarbi nematerialioji kultūros vertybė), įspūdinga, kad jis ir toliau eina meno keliu.

"Ačiū tau, kad prieš mane vyksta įvairūs koncertai, todėl praktikuojuosi, kol esu patenkinta. Dėl to jaučiuosi nejaukiai. Priklausomai nuo dainos, turinys ir išraiška yra skirtingi, todėl ją parodyti labai sunku Manau, kad visada galvoju, jog norėčiau, kad visi tai girdėtų lengvai suprantamu būdu “.

Jiuta ir koto dainos, kurias Edo laikotarpiu skyrė mokyklos apžiūra (aklas muzikantas) ir kurios buvo perduotos iki šių dienų.Pagilinkite savo supratimą apie dainą, įskaitant kiekvienos mokyklos individualumą ir skonį, ir parodykite juos žiūrovams priešais save, o ne tonas - kad pasiektumėte šį lygį, daina yra tokia kūnas, kad ją galite groti net uždarę tavo akys. Net jei esu įpratęs, niekada nesustoju ir tiesiog toliau praktikuojuosi ir atsiduodu.Už švelnios išraiškos galite pajusti dvasią ir ryžtą kaip tyrėją, kuris valdo tokį meną.

"Galų gale, scena vis tiek yra baisi. Net jei jūs pakankamai praktikuojate, jei galite išleisti 8% scenos, jūs negalite išleisti pusės."

Vienas iš patarimų, kaip žinoti meno siekimo griežtumą, yra mokymo metodas, kuris buvo praktikuojamas iki ankstyvojo Showa laikotarpio.Stumdami save iki galo, pvz., „Šalta treniruotė“, kur toliau žaidi koto ir sanxian (shamisen), kol prarandi pojūčius veikdamas šaltą žiemos vėją, ir „šimtas žaidžia“, kur toliau žaidi ta pati daina vėl ir vėl. Tai treniravimo metodas lavinti kūną ir tobulinti įgūdžius.

"Švietimas šiais laikais pasikeitė, todėl nemanau, kad lengva gauti tokius mokymus, net jei norite. Tačiau pamokos yra labai svarbios ir yra visų mokymų pagrindas. Manau."

Ponas Yonekawa sako, kad kalbėdamas apie meną jis yra „griežtas sau ir kitiems“.

"Priešingu atveju negalėsite atkreipti dėmesio į žmones. Aš pats apie tai galvoju."

Vadovaudamas, kurį p. Yonekawa teikia tiesiogiai savo mokiniams, yra ne tik tai, kas svarbu, bet ir tai, kad kiekviena daina interpretuojama tembru.Tai nuoširdus kontaktas.

"Kiekviena daina turi savo" širdį ". Priklausomai nuo to, kaip kaupiami mokinių menai, kai kurie žmonės gali tai suprasti, o kiti - ne. Štai kodėl tai puiku, atsižvelgiant į vienas kito mokinių jausmus. Bandau paaiškinti savo dainos interpretacija lengvai suprantama forma. Visiems patinka ją groti. Kadangi aš bėgant metams palaipsniui suprantu, suprantu, ką sakiau. Prašau priimti ir pasimokyti ".

Sakoma, kad būdas spręsti šį ryžtingą meną iš esmės priklauso nuo pirmojo Fumiko Yonekawa mokymo.

"Nes pirmtako meno dvasia buvo užklupta. Mes įtraukiame tą mokymą kaip į viso gyvenimo lobį".

Sekite ankstesnės kartos mokymus ir pereikite prie kitos kartos
Įlieskite savo širdį į tradicinės kultūros plėtrą

Visų pirma, ponas Yonekawa (tikrasis vardas: p. Misao) ir jo pirmtakas palaiko „tetos ir dukterėčios“ santykius.Vaikystę jis praleido Kobėje, o kai aklųjų ir koto meistrų motina mirė tais metais, kai baigė pradinę mokyklą, tėvas, galvojęs apie dukters ateitį, mirė 1939 m. (Showa 14). jo jaunesnioji sesuo Fumiko Yonekawa.Naktiniu traukiniu nuvykau į Tokiją mokytis pas seserį.Po to jis gyveno pas tetą, o jųdviejų santykiai pasikeitė į „mokytoją ir mokinį“, o 1954 m.

"Aš nieko nežinodamas nuėjau į tetos namus. Buvo daug uchideshi. Iš pradžių maniau, kad esu baisi teta. Negalėjau jo pavadinti" mokytoju ", ir buvau daug kartų perspėtas. Bet aš pasakiau "Teta". Aš tiesiog žaidžiau koto. Tada buvo paprasta mintis, kad tuo metu buvo apdovanojimų ir gerų dalykų. Tai buvo vaikiška. "

Griežtai jo pirmtako vedama mergina pamažu atsirado ir galiausiai atsirado.Fumi Katsuyuki(Fumikatsu) Plačiai naudojamas.Pirmtakas visada sau ir kitiems sako, kad jis turėtų mokytis tik meno, o jis yra pirmtako darbui, pavyzdžiui, biuro darbui ir diplomatijai, ir jo sesers šeimos registre, kuri buvo priimta tuo pačiu metu. ・ P. Fumishizu Yonekawa (miręs) yra atsakingas.Tarsi atsakydamas į savo mokytojo ir sesers mintis, p. Yonekawa ir toliau žengs į priekį su menais.
1995 m. (Heisei 7) pirmoji karta mirė, o po ketverių metų jis buvo pavadintas „antrąja Fumiko Yonekawa karta“.Savo tuometinius jausmus jis apibūdina kaip „Aš priėmiau didelį sprendimą, ar tikrai dirbsiu sau“.

"Kažkada mama man pasakė, kad menas man padeda, bet kai buvau jaunas, aš to nelabai supratau. Mano pirmtakas turėjo didelę širdį. Jis jį išugdė. Aš nežinau biuro darbo, Aš nieko negaliu padaryti savo šeimos labui. Man pavyko išeiti į pasaulį tiesiog žaidžiant koto, o mane palaikė aplinkiniai žmonės. Mano pirmtakė buvo mano mama, dailės mokytoja ir tėvas, kuris viską augino. Jis buvo griežtas meno žmogus, tačiau, išėjęs iš meno, buvo tikrai malonus. Jį taip pat pamilo jo mokiniai. Pirmosios kartos jėga yra didžiulė. "

Paveldėdamas pirmtako, kuris yra toks didelis egzistavimas, siekius, p. Yonekawa energingai kūrė scenos meno tradicijas kitai kartai.Nors profesionalių japonų muzikantų ir entuziastų skaičius mažėja, mes daugiausia dėmesio skiriame muzikinio ugdymo populiarinimui naudojant japonų muzikos instrumentus, ypač pradinėse ir vidurinėse mokyklose.Šiuo metu „japonų muzikos instrumentų praktika“ yra įtraukta į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo gairių privalomus kursus, tačiau Japonijos Sankyoku asociacija (* 2), kurios garbės pirmininkas yra p. Yonekawa, visoje šalyje padeda Be to, kad aukojame daug koto pradinėms ir vidurinėms mokykloms, mes išsiunčiame jaunus atlikėjus daugiausia į Tokijo pradines ir vidurines mokyklas, norėdami parodyti pasirodymus ir suteikti praktinių patarimų grojant muzikos instrumentams.„Iemoto Sochokai“ p. Yonekawa taip pat dirba su sklaidos veikla Ota Ward pradinėse ir vidurinėse mokyklose, o kartais pats Yonekawa eina į mokyklą, kad suteiktų vaikams galimybę tiesiogiai susisiekti su koto.

"Aš groju vaikų dainas ir mokyklines dainas vaikų akivaizdoje, bet jie dainuoja kartu su manimi ir tai yra įdomu. Man labai patiko laikas, kai aš iš tikrųjų uždėjau nagus ant pirštų ir paliečiau koto. Japonų muzika kultūros ateičiai , svarbu pirmiausia auklėti vaikus. Net ir vaikai, atėję į mūsų mokyklą, jais tinkamai pasirūpins ir žais koto “.

Kalbant apie atidavimą kitai kartai, pastaraisiais metais manga ir anime, pagrįsti tradiciniais japonų scenos menais ir kultūra, pasirodė vienas po kito ir populiarėja daugiausia tarp jaunosios kartos.Per juos jie susipažįsta, domisi ir domisi tradiciniais scenos menais ir kultūra.Toks judėjimas vyksta koto, o iš tikrųjų ekskursija po kultūros centrą, kur instruktoriai yra Sochokai mokiniai, grožėdamiesi originaliu koto, kurį kūriniai atliko kūrinio žaidimo metu. Pareiškėjams nėra pabaigos. .Panašu, kad kai kurie studentai taip pat nori žaisti, ir tai rodo didelį jų poveikį visuomenei.Ponas Yonekawa, kuris vaikščiojo su klasikinėmis dainomis, sako, kad dėl tokios vilties laikosi pozicijos „daryk vis daugiau ir daugiau“.

"Natūralu, kad jus dominantys įėjimai pasirodys laikui bėgant. Esu dėkingas, kad japoniškos muzikos populiacija padidės. Be to, jei tai gera daina, ji natūraliai išliks. Laikui bėgant ji tapti „klasika“. Tačiau tikiuosi, kad tie, kurie įžengė iš šiuolaikinių dainų, ilgainiui išmoks klasikos ir tinkamai įgis pagrindus. Ar tai reiškia, kad sunku prisijungti prie tradicinės japonų kultūros raidos? Tai labai svarbu, ar ne?

„Otawa festivalis“2018 m. Kovo 3 d. Valstybė

Pokalbio pabaigoje, kai aš dar kartą paklausiau: „Kas yra„ menas “ponui Yonekawa?“, Po kelių sekundžių tylos jis po vieną pakėlė žodžius, kad atsargiai surimtėtų širdį.

"Man menas yra baisus ir sunkus, ir sunku sugalvoti žodžius. Tai yra šventas ir iškilmingas dalykas, kurį man davė mano pirmtakas. Visų pirma, jūs galite gyventi savo gyvenimą žaisdami koto. Aš vis dar noriu tęsti darbą mene visą gyvenimą “.

* 1 Meninė muzika, sukurta iš neatsiejamo Jiuta (šamiseno muzikos) ir koto dainų derinio, kurį Edo laikotarpiu perdavė mokyklos apžiūra (aklas muzikantas).„Daina“ yra svarbus kiekvieno instrumento muzikos elementas, ir tas pats atlikėjas yra atsakingas už grojimą koto, grojimą šamisen ir dainavimą.
* 2 Bus vykdomi įvairūs projektai, kurių tikslas - prisidėti prie japonų muzikos kultūros plėtros skatinant tradicinės muzikos, koto, sankyoku ir šakuhachi plitimą ir keičiantis kiekviena trijų dainų mokykla.

Profilis

Jiuta / Ikuta stiliaus muzikantas.Pirmininkauja Sochokai (Ota palata).Japonijos Sankyoku asociacijos garbės pirmininkas. Gimė 1926 m.Tikrasis jo vardas yra Misao Yonekawa.Buvęs vardas yra Fumikatsu. 1939 m. Persikėlė į Tokiją ir tapo pirmuoju uchideshi. 1954 m. Jį priėmė pirmasis mokinys Bunshizu. Gavo medalį su purpurine juostele 1994 m. 1999 m. Buvo pavadintas antrosios kartos „Fumiko Yonekawa“. 2000 m. Gavo tauriosios karūnos ordiną. 2008 m. Sertifikuotas kaip svarbus nematerialių kultūros vertybių (gyvų nacionalinių vertybių) turėtojas. 2013 m. Gavo Japonijos meno akademijos premiją ir dovanų apdovanojimą.

Nuorodos: „Fumiko Yonekawa žmonės ir menai“ Eishi Kikkawa, redagavo Sochokai (1996)

お 問 合 せ

Ryšių su visuomene ir viešosios klausos skyrius, Kultūros ir meno skatinimo skyrius, Ota Ward kultūros rėmimo asociacija